Pages

June 16, 2016

When stereotypes breaks - ANTAKYA

Gavusi pakvietimą į draugės brolio vestuves nudžiugau, nes žinojau, kad jos bus rengiamos Hatay regione, Antakijoje. Tai reiškia, jog turėsiu galimybę apsilankyti visai naujoje vietoje, visai naujame mieste.
Mano nuomone, kad ir į kokią šalį ar regioną vyktumėme mes turime susidarę bent vieną išankstinę nuomonę ar stereotipą apie vietą į kurią vykstame. Tarkime vykdami į Italiją manau kiekvienas pagalvojame ,,O, ten bus skaniausios picos'' ar vykdami į Prancūziją pagalvojame, kad būtinai reikia suvalgyti Krusaną. Tad taip ir aš vykdama į Hatay turėjau susidariusi savo išankstinę nuomonę: ''Karšta, nėra žalumos ir yra tik lygus plynas laukas, nėra gražių turistinių vietų, nuostabus maistas''. Ir iš šių keturių iš anksto nusistatytų nuomonių, pasitvirtino tik viena, o likusios trys buvo sulaužytos. 


I felt happy after receiving an invitation to a friend's brother's wedding, because I knew that it will be held in Hatay, Antakya. This means that I will have the opportunity to visit a new place, a new city.
In my opinion, no matter in which region or country we would go, we have a preconceived notions and stereotypes about the place we are going. Suppose you want to go to Italy, I think everyone thinks ''Oh, there is the most delicious pizzas'' or if you go to France, we think we must to eat a croissant there. So am I before going to Hatay had my own preconceptions: ''It's hot, there is no green places and it's just one big plain, there isn't beautiful touristic places, very delicious cuisine''. And from four preconceptions only one was true and the rest three were broken. 


Jau praėjo maždaug trys savaitės nuo draugės brolio vestuvių, bet aš ir vėl čia, vėl Antakijoje, tad apie šį miestą dar būtinai pakalbėsiu ir kituose savo blog'o įrašuose, o būtent šį įrašą norėčiau skirti gražiosioms Antakijos senamiesčio gatvelėms.

  • Pirmasis sulaužytas stereotipas - ''nėra žalumas, nes miestas įsikūręs ant lygumos''. Būtent taip mąsčiau prieš atvykstant į šį miestą nes prieš tai šiuo miestu daug nesidomėjau, tad lėktuvui besileidžiant likau tikrai nustebusi, jog čia yra kalnų. Kitą dieną susipažįstant su miestu iš arčiau įsitikinau, kad Antakija įsikūrusi slėnyje tarp kalnų.
  • ''Karšta'' - šis stereotipas sulaužytas iš dalies. Temperatūra vasarą gali siekti net 35-40 karščio, tad tai tikrai yra daug, bet miestas įsikūręs gan vėjuotoje vietoje, tad didelis karštis dėl vėjo nėra jaučiamas. Bet taip yra ne visada. Liepos, Rugpjūčio mėnesiais klimatas tampa tikrai karštas, tad tuo laiku keliauti čia nepatarčiau.

It's about three weeks since my friends' brother's wedding, but I am here again came back to Antakya so about this city I will definitely talk more in my other blog posts and this one I would like to dedicate to beautiful streets of old town of Antakya.

  • The first broken stereotype - ''there is no green places and the city located in plain''. That was my thinking before arriving to this city because before I wasn't interested about this place so when the plane was landing I was really surprised that there is mountains. The next day when I learnt about city more, I realised that Antakya is located in a valley surrounded by mountains. 
  • ''Hot'' - the stereotype which partly broken. Temperature in the summer can reach 35-40 degree so it's really hot, but city is located in a windy place so you can't feel a big heat because of wind. But it's not always the case. In July and August climate is really hot so in that time I would not advice to travel there. 






  • Nuostabus maistas - tai stereotipas pasitvirtinęs visiškai. Hatay virtuvė ir patiekalai garsėja visoje Turkijoje, tad džiaugiuosi, jog mano skrandis turėjo galimybę tuo įsitikinti taip pat. Deja po savaitės viešnagės šiame regione namo grįžau su +3 kilogramais, tad skaičius svarstyklėse tikrai nedžiugino. Šio regiono virtuvė verta atskiro įrašo, tad apie tai pakalbėsiu kituose blog'o įrašuose.

  • Paskutinis sulaužytas stereotipas - ,,nėra gražių turistinių vietų''. Būtent šiam punktui norėčiau skirti didesnį dėmesį. Labiausiai sužavėjusi vieta - Antakijos senamiesčio gatvelės. Nesumeluosiu sakydama, jog dar niekada nevaikščiojau siauresnėmis gatvelėmis gyvenime. Bevaikštant galima rasti tokių gatvelių kuriose tilptų tik vienas žmogus ir du žmonės šalia vienas kito gatvele nepraeitų. Bei nepažįstantiems šio senamiesčio lengva pasiklysti. Esu tikra jei būčiau vaikščiojusi su ten užaugusiomis draugėmis, tikriausiai išėjimo iš gatvelių dar ilgai būčiau neradusi. Tikriausiai labiausiai sužavėjęs dalykas- mažos, jaukios kavinukės. Bevaikštant po siauras gatvelės gali pamatyti daugybę iškabų raginančių užeiti į kavinukes ir išgerti turkiškos kavos. Pažiūrėjus iš išorės tikriausiai nepasakysi, jog kur nors viduje gali rasti kavinukę, bet įžengus į vidų randi jaukius kiemelius kur prisėdi ir tiesiog mėgaujasi ten tvyrančia atmosfera. Nesumeluosiu sakydama, jog daugelis tikrai pagalvoja, jog ir jie norėtų turėti čia savo mažą kavinukę ar savo namus būtent su tokiais kiemeliais. To nepamačius gyvai, gali būti sunku suprasti, tad visiems kas turės galimybę pakeliauti po Turkiją, siūlau neaplenkti ir Hatay, Antakijos. Na, o aš kaip minėjau dar būtinai parašysiu apie šį regioną. 


  • Delicious cuisine - a stereotype that has proved completely. Hatay cuisine is famous throughout Turkey so I am glad that my stomach had a chance to experience this as well. Unfortunately after a week spent there,  I returned home with +3 kilograms so I wasn't pleased with the number that I saw in weighing machine. Hatay cuisine is worth making other blog post so I will talk about it soon. 

  • The last broken stereotype - ''there is no beautiful touristic places''. Exactly for this point I would like to give more attention. The most fascinated place - the old streets of Antakya. It won't be a lie if I say that I never walked in more narrow streets in my life. You can find such streets where only one person would fit and two people next to each other wouldn't pass. For those who don't know this old city it is easy to get lost. I am sure if I wouldn't be with friends, probably for a long time I wouldn't find entrance from those streets. I guess the most fascinated thing for me was small, cozy cafes. By walking in those narrow streets, you can find many signs which calling you to come inside and have a Turkish coffee. Probably from outside you would not tell that somewhere inside you can find a coffee shop, but when you enter inside you can find cozy gardens where you can just sit down and enjoy atmosphere lingering there. I am sure most of the people then would think they also would like to have this kind of cozy coffee shop or even home with exactly same garden. It may be difficult to understand without seeing it, but for everyone who will have the opportunity to travel in Turkey, I suggest to visit Hatay, Antakya as well. And as I said, I will definitely write about this region soon more. 








No comments:

Post a Comment

Blog design by KotrynaBassDesign